Aštuntus savo veiklos metus skaičiuojantis Užpalių krašto moterų klubas „Geras skonis“ šį rudenį pasitiko jau antru renginiu. Vos praūžus bendruomenės Rudens Lygės šventei, kur moterys turėjo parengusios savo kiemelį, buvo pradėtas organizuoti kitas užsiėmimas. Ir štai įpusėjus spaliui į biblioteką moteris sukvietusios bibliotekininkės pristatė viešnią – Saulę Katinienę. Tai reto pomėgio – audimo iš gamtinių medžiagų - entuziastė, o dabar jau ir propaguotoja. Daugybę įvairiausių technikų – dekupažo, ebru, monotipijos, margučių puošybos, tapymo ant šilko, smėliu, vėlimo ir kt. – išbandžiusioms klubo narėms tai buvo visai nauja patirtis.
Viešnia priminė, jog audimas lietuvių tradicinėje kultūroje buvo reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir dvasiniu požiūriu. Jam buvo teikiama gili simbolinė prasmė. Mitinėje pasaulėžiūroje audimas prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui, į kurį reikia įdėti daug širdies, sutelkti visą savo dvasią, viltis, svajones, maldas. Būtent moteriškos dievybės Laima ir Laumė lietuvių mitologijoje yra pačios didžiausios verpėjos ir audėjos, tai mitinės būtybės, neabejotinai susijusios su audimu. Lietuviams, kaip ir daugeliui tautų, būdinga audimo veiklą ir jos vaisius sieti su kosmosu, mitinėmis būtybėmis, mitiniu likimu, dvasine apsauga. Austi pradėta neolite iš gyvulinės (vilna), gyvūninės (šilkas) kilmės ir įvairių augalinių pluoštų. Susidomėjusi įvairiomis audimo technikomis, Saulė lankė įvairius mokymus, kursus, įsigijo stakles.
Klubo moterys entuziastingai ėmėsi šios veiklos ir jau po poros valandų uolaus darbo džiaugėsi rezultatais – savo nuaustais kūrinėliais. Žinoma, jie neprilygo viešnios atvežtiems eksponavimui kilimams, bet tai buvo mieli, artimi širdžiai, su meile išausti darbeliai. Saulė, dar kuriam laikui palikusi savo darbų parodą pasigrožėti bibliotekos lankytojams, pažadėjo kitą kartą pademonstruoti kitokį audimo būdą ar net šilkinių šalikėlių dekoravimą.
Rena Šliogerienė, Vida Juškienė