Žiedais pasidabinusi gegužė, dosniai dalijanti svaiginantį gamtos grožį, dvidešimt antrą kartą dovanoja Užpalių krašto žmonėms ir svečiams dvi jau tradicinėmis tapusias šventes: šv. Florijono ir Europos dienas.
Gegužės ketvirtą pagal katalikų bažnyčios kalendorių minima šv. Florijono diena.
Kiekvieną atvykusį į Užpalius miestelį aikštėje pasitinka paminklas šiam su ugnimi susijusių profesijų globėjui. Teigiama, kad paminklas pastatytas XIX a. pabaigoje, kitų šaltinių teigimu - po 1912 metų gaisro. Pagal Užpalių bažnyčios archyve esančią medžiagą, 1933 metais, vadovaujant klebonui kun. A. Pauriui, medinis paminklas pakeistas betoniniu. 1963 metų vasarą paminklas buvo nugriautas. Tik atgimimo dvasia pažadino šio paminklo atstatymo idėją, kurią 1991 m. ėmėsi įgyvendinti parapijos klebonas Juozapas Šumskis: miestelio centre, aikštėje, dar kartą iškilo šv. Florijono atvaizdas. Atstatytas ir pašventintas paminklas vėl žvelgia prasmingu susikaupimu, lyg rimties ir pasitikėjimo simbolis.

Skaityti daugiau...

Kūrybingi Lietuvos žmonės, kurie nors kartą buvo Užpaliuose arba su miesteliu susipažino interneto platybėse ar kitaip bendraudami su draugais, kviečiami sukurti sakmes, padavimus, legendas apie tai kas teikia išskirtinumo Rytų Lietuvoje, Utenos rajone esančiai Užpalių seniūnijai.
Pirmiausiai kirba klausimas kodėl Užpalos upelis, nuo kurio galbūt kilo miestelio vardas, vadinamas tokiu, o ne kitu vardu? Užpalos upelis, tekantis šiauriniu Užpalių miestelio pakraščiu, šalia rusų kapinių, įteka į Šventosios upę netoli hidroelektrinės (spusko).

Pagrindinę Užpalių miestelio Basanavičiaus gatvę kerta Dunojaus ir Ringio upeliai įtekantys į Šventosios upę. Dunojaus upelis jungia Pergalės ir Alaušo gatves.
Ringio upelis yra pirmasis upelis kurį pervažiuojame įvažiavę į Užpalius važiuodami iš Utenos. Pervažiuojame tiltą su metaliniais turėklais. Upelio ilgis 3,8 km. baseino plotis – 8,5 km. Upelis lėtas, natūralus tik jo žemupys, o likusi atkarpa buvo ištiesinta melioruojant pašlapusį baseiną. Knygoje „Užpaliai“ rašoma: „pavadinimas, kilęs, matyt, iš liet. ringis – „vingis“, jau neatitinka tikrovės“ (93 p.). Pasak T. Narbuto su J. Pomarneckio kad Užpalių apylinkių vietovardžio – Ringio upelis pavadinimas sietinas su mūšiui vadovavusio kunigaikščio Rimgaudo (Ringaudo) vardu. Komentuodamas gautąjį laišką T. Narbutas rašė, kad 1838 metais Rimgaudo egzistavimu niekas neabejojęs. Abejonės iškilusios vėliau, pasirodžius I. Danilavičiaus raštams.

Skaityti daugiau...

Sakoma, kad vaikai jau gimsta kūrybingi. Nuo ankstyvos vaikystės jiems tenka atlikti labai daug visiškai naujų veiksmų ir tikrai ne visada jie būna nusižiūrėti nuo aplinkinių – vaikai patys ieško, tyrinėja, kuria savo elgesį, veiksmus. Ir neabejotinai dauguma jų yra prasmingi – padeda pasiekti tikslą, įveikti kliūtis, išspręsti kylančius sunkumus. Jiems žymiai lengviau išreikšti savo kūrybines galias, lyginant su suaugusiais, galbūt dėl to, kad didelę mažųjų laiko dalį užima kūrybinė veikla – jie piešia, lipdo, konstruoja, stato bokštus, kuria įvairias istorijas. Mūsų gimnazijos ketvirtokė Gaivilė Karosaitė jau ne pirmus metus įrodo, kad ji yra tikrai labai kūrybiška ir sumani. Jos kūrybos sritis – savo gamybos knygučių kūrimas. Ji ne tik sukuria nuotaikingą istoriją, bet ją patalpina į spalvingai iliustruotą knygelę. Gaivilės žodžiais, taip ji išreiškia savo jausmus, svajones, jai įdomu sukurti ką nors naujo, originalaus ir prasmingo. Kaip ir dauguma vaikų, ji nesvarsto, „kas iš to išeis“, jai įdomus pats kūrybos procesas. Šį kartą pradinukams ji pristatė net penkias, ką tik sukurtas, knygeles: „Gražuolė Freidė“, „Heaisė“, „Panda Bambu“, „Katytė vardu Plukytė“, ir „Tikras draugas“. Tai gana skirtingi, bet labai intriguojantys vaikų bei gyvūnėlių nuotykiai, kuriuos mielai skaito ir jais žavisi autorės bendraamžiai. Mūsų jaunosios autorės pavyzdžiu žada pasekti ir jos klasės draugės.


Bibliotekininkės

Pavasario saulutei pradedant plačiau šypsotis, moterys vis dažniau savo laisvalaikį mielai leidžia besikapstydamos gėlynuose ar sode. Juk gėlės – praktiškai neatsiejami sodybos ir viso gyvenimo bene gražiausi komponentai. O net ir trumpas pirštų panardinimas į žemę akimirksniu nušluoja susikaupusį stresą, pasivaikščiojimas žalumos apsuptyje energizuoja, o besiskleidžiantys margaspalviai žiedai džiugina akį bei sielą ir daug ką pasako apie sodybos šeimininkus. Vedinos tokių minčių Užpalių seniūnijos moterys 2018 m. balandžio 12 d. rinkosi į biblioteką praplėsti savo žinias apie vieną gražiausių ir mūsuose populiariausių gėlių – lelijas, kurios pasaulyje auginamos daugiau nei 3 tūkst. metų. Tai lyg darželių karalienės nuo seno apdainuotos mūsų tautosakoje, auginamos ne tik darželiuose bet ir balkonuose, terasose, soduose. Gėlininkė iš Kauno Kristina labai išsamiai ir įdomiai papasakojo apie visas šių nuostabių gėlių auginimo ir priežiūros subtilybes. O užpalietės moterys, įsigiję jų svogūnėlių, vasarą ne tik pačios džiaugsis svaiginančiais žiedais, bet ir džiugins praeivių akis. O graži sava aplinka, tai gražus ir visas mūsų kraštas.

Bibliotekininkės

 

 

Vis aukščiau kildama saulutė ilgina dieną, sidabriniais kačiukais pasipuošia blindės, pakyla auksu spindintys šalpusnių žiedai. Tai – ženklai, kurie skelbia – artėja Velykos! Tikriausiai lengva atspėti, koks pagrindinis šios šventės simbolis? Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą... Kiaušinis! Jei Kalėdas sunku įsivaizduoti be papuoštos eglutės, tai Velykas – be margintų kiaušinių.
Belaukiant Kristaus prisikėlimo šventės į užsiėmimą „Mirgu margu margutis“ rinkosi prie bibliotekos veikiančio Užpalių moterų klubo „Geras skonis“ dalyvės. Jos, padedamos klubo narės, dailės mokytojos Raimondos Sakalauskienės, įvairiomis technikomis margino stilizuotus kiaušinius. Juk tai pats maloniausias šios pavasariškos šventės paprotys. Renginio metu buvo prisimintos lietuvių velykinės tradicijos, nes mūsų tautiečiai Velykas šventė dar iki Kristaus. Todėl šimtmečiams bėgant šioje šventėje susipynė ir pagoniškos, ir krikščioniškos apeigos.


Vaivorykštės spalvomis „pražydusiais“ kiaušiniais moterys, talkinant gimnazistams, papuošė gėlių lysvę, kuri šiemet smarkiai vėluoja vilioti akį savo žiedais. Tikime, kad atgimstanti gyvybė, sugrįžtantys paukščiai ir su meile dažyti margučiai visiems suteiks naujų jėgų, saugos namus nuo negandų, atneš puikią nuotaiką ir gerą savijautą.


Bibliotekininkės

Nusprendę plačiau susipažinti su mūsų kaimynine šalimi, jos istorija, geografija, daile ir, žinoma, literatūra Utenos r. Užpalių gimnazijos šeštokai ir septintokai rinkosi į biblioteką. Jie patys buvo pasiruošę klasės draugams papasakoti apie savo gražų valstybės nepriklausomybės šimtmetį kartu su Lietuva švenčiančią Latviją. Septintokė Greta akcentavo, kad apie lietuvių ir latvių panašumus kalbama ne veltui. Lietuviams ir latviams daug kas buvo ir pasilieka bendra: baltiškoji priešistorė ir etnokultūra su labai artima pasaulio samprata, lygiai kaip ir dabarties materialinės sąlygos bei dvasiniai interesai. Juk prieš pusantro tūkstančio metų abi tautos dar kalbėjo bendra baltų prokalbe, abi tautos XVIII a. pateko į Rusijos imperijos sudėtį, ir iki pat 1918 metų, iki nepriklausomų valstybių įkūrimo, buvo panašioje situacijoje. Vyko labai panašūs procesai: budo nacionalinis judėjimas dėl kalbos, nacionalinių vertybių, tapatybės ir nepriklausomybės atkūrimo, latvių ir lietuvių jaunimas studijavo tuose pačiuose universitetuose, bendravo. Ir šis laikmetis baigėsi panašiai.

Dailės mokytoja vaizdžiai parodė, kokie bruožai būdingi latvių dailei, kaip ji kito bėgant metams. Mokinių skaitytojų klubo narės Karolina ir Jurinta renginio dalyviams pristatė Rudytė Kalpinia novelę „Kvepalai mylimai merginai“ ir Dagnija Zigmontė novelę „Namas su kiškio ausimis“, kuriose labai subtiliai aprašomi santykiai su bendraamžiais, su tėvais, paliečiami socialiniai ir moraliniai aspektai, kurie verčia susimąstyti, kad XX amžiaus jaunimo problemos yra aktualios ir dabar. Mokiniai atsakinėjo į klausimus, diskutavo. Baigiantis renginiui, pasiskirstę grupėmis, jie dalyvavo varžytuvėse – kas greičiau sudės Latvijos žemėlapio dėlionę. Nugalėjo, žinoma, draugystė.

Bibliotekininkės

Pieno kokybę lemia bakterijų ir somatinių ląstelių skaičius piene. Jeigu apskaičiuotas pieno bendro bakterijų skaičiaus vidurkis yra didesnis nei 100 tūkst. KSV/ml. ir jeigu per 3 mėnesius po tyrimų ne mažesniu kaip pieno supirkimo taiyklėse nurodytu periodiškumu (ne rečiau kaip du kartus per mėnesį laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.) pienas neatitinka reikalavimų, jo priėmimas nutraukiamas. Jeigu apskaičiuotas pieno bendro somatinių ląstelių skaičiaus geometrinis vidurkis yra didesnis nei 400 tūkst. /ml. ir jeigu per 3 mėnesius po tyrimų ne mažesniu kaip pieno supirkimo taiyklėse nurodytu periodiškumu (ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.) pienas neatitinka reikalavimų, jo priėmimas nutraukiamas. Piene nustačius inhibitorines medžiagas jo supirkimas nutraukiamas ne vėliau kaip kitą dieną.

Skaityti daugiau...

Nuo praeitų metų liepos mėnesio, kai mus pasiekė žinia, kad 2015 metais Naisiuose (Šiaulių r.) pradėtas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektas ir toliau vilnija per Lietuvą ir tarp dešimties Lietuvos miestelių, kurie 2018 metais pasipuoš baltomis Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavomis, pateko ir Užpaliai, praėjo devyni mėnesiai. Per šį laikotarpį mes ne tik bandėme atsakyti į klausimą, kada prasidėjo mūsų krašto ėjimas link šio tikrai garbaus ir mums labai svarbaus įvertinimo. Ar nuo 1261 metų, kai Užpaliai pirmą sykį buvo apminėti rašytiniuose šaltiniuose, o gal nuo 1792 metų, kai gavo Magdeburgo teises ir herbą, o gal aktyviai dalyvaudami pasipriešinimo kovose ar sąžiningai dirbdami savo ūkiuose, o gal atversdami dar vieną puslapį šiandienos Užpalių – kuriame yra vienintelė Utenos rajono kaimiška gimnazija, išleidusi 69 laidas. Mes dirbome, džiaugėmės ir didžiavomės, kad mūsų krašto žmonės turi galimybę dirbti įvairiose įmonėse: UAB „Vitula“, „Žydroji lapė“, „Rudoji lapė“. Turi užpaliečiai susikūrę ir nuosavų verslų: medžio apdirbimo įmonės, automobilių remonto įmonės, miško kirtimo ir priežiūros įmonė, keli šiltnamių ūkiai. Veikia keletas turizmo sodybų. Ant Šventosios kranto stovi Užpalių hidroelektrinė. Turime Užpalių krepšinio komandą, daugkartinę Lietuvos mažų miestelių lygos, čempionę ir prizininkę.

 

Skaityti daugiau...

Minėdami Lietuvos Šimtmetį, džiaugiamės ir didžiuojamės tuo istoriniu tiltu, kuris sujungė 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir dabartinę nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šios istorinės datos akivaizdoje turime atiduoti pagarbą tiems, kurie kovojo už mūsų šiandieną su ginklu rankose ir tiems, kurie negailėdami savęs kovojo už lietuvišką žodį, už lietuvišką raštą, už lietuvišką knygą. Vargu ar galėtume džiaugtis savo nuostabia kalba be mūsų knygnešių, kurie nepaisydami jokių sunkumų ir kliūčių spaudos draudimo metais nešė „liepsneles“ į dažno lietuvio trobą. Susirinkę bibliotekoje Užpalių gimnazijos 6, 7 ir Ig klasių mokiniai į Poezijos šventę „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ posmais dėkojo Užpalių krašto knygnešiams Motiejui Masiuliui, Martynui Siručiui, Tamošiui Uborevičiui, Mataušui Remeikiui, Juozui Baranauskui. Pasirengti deklamavimui jiems padėjo mokytoja Otilija Šližienė. Šventę nuspalvino septintokės Gretos Šukytės atliekama daina. Renginio dalyvius maloniai nustebino gimnazijos mokinių parlamento deleguoti „knygnešiai“ atnešę bibliotekai taip reikalingų knygų. Pačių renginio dalyvių išrinkti gražiausiai deklamavę eiles mokiniai nuvyko į Užpalių kapines ir uždegė atminimo žvakutes ant mūsų kraštiečio knygnešio Juozo Baranausko kapo.

Bibliotekininkės

Joomla templates by a4joomla