Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola – geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2002 m. Tai masyvus molio ir žvyro luitas, esantis buvusiame Šeimyniškių žvyro karjere netoli Užpalių miestelio Utenos rajone.

Krokulės (Lygamiškio) šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių seniūnijoje, Utenos rajone. Pasakojama, kad vieną vasaros rytą piemenėliams šioje vietoje pasirodė Kristus, apsuptas spinduliais. Nusigandę vaikai suklaupė ant kelių ir ėmė melstis. Kristus palaimino juos ir išnyko.

Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Užrašas ant betoninio stulpelio prie įėjimo skelbia, kad tai padaryta 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais klebono kun. A.Paurio iniciatyva. Ant to paties stulpelio, apačioje, užrašyta meistro A.Ramelio pavardė. Didelės, metaline tvora aptvertos aikštės centre stovi koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Senieji užpalėnai prisimena, kad anksčiau toje vietoje stovėjo Kristaus statula, tik vėliau jos vietoje iškilo koplytėlė. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2 m skersmens rentinys, iš kurio vandens perteklius siaura protaka teka pietų kryptimi, kur už 0,1 km įteka į Šventąją. Krokulės vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Skaityti daugiau...

Lygiamiškio piliakalnisLygiamiškio piliakalnis yra Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 70 m ilgio, 60 m pločio pietvakarių krašte. Čia supiltas 90 m ilgio, 1,3 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas išoriniu 1,6 m aukščio šlaitu. Šlaitai statūs, 8-10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apaugę pušelėmis. Šiaurinėje ir rytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. 1958 m. ir 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Šaltinis: www.wikipedia.org

Skaityti daugiau...

Šv.Florijonas UžpaliuoseKiekvieną atvykusį į Užpalius pasitinka miestelio aikštėje paminklas šv. Florijonui. Teigiama, kad paminklas pastatytas XIX a. pabaigoje, kitų šaltinių teigimu - po 1912 metų gaisro. Pagal Užpalių bažnyčios archyve esančią medžiagą, 1933 metais, vadovaujant klebonui kun. A. Pauriui, medinis paminklas pakeistas betoniniu. Vienoje jo pusėje buvo Kristus, nešantis kryžių, antroje – šv. Florijono - gynėjo nuo ugnies, gaisrų - atvaizdas. 1944 m. vasarą, traukdamasi vokiečių armija apšaudė ir bombardavo miestelį, o netoliese, aikštėje sprogo aviacinė bomba, tačiau paminklas nenukentėjo. 1963 metų vasarą paminklas buvo nugriautas. Atstatytas 1991 m.

Nuotrauka Jovitos Žiukelienės

Skaityti daugiau...

1995 metais birželio mėnesį šalia Užpalių kapinių buvo atidengtas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę.
2021 m. gegužės 29 dieną Užpalių kraštiečių šventėje šalia paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę atidengtos granitinės lentos Lietuvos Nepriklausomybės kariams-savanoriams, kuriose iškaltos Užpalių valsčiaus Vyties kryžiaus ordininkų ir savanorių pavardės. Iš Užpalių Valsčiaus savanoriais į besikuriančią Lietuvos kariuomenę stojo 43 savanoriai. Tėvynės ginti savanoriais vyrai išėjo 1919 metų sausio - birželio mėnesiais, kai Užpalius ir apylinkes išvadavo Pirmas pėstininkų pulkas, kuriam už kovas su bolševikais ir bermontininkais 1926m. įteikta antrojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino vėliava ir suteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulko vardas. Atkūrus nepriklausomybę, buvo atkurtas bataliono dydžio karinis padalinys suteikiant Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vardą.

Nutraukos Valdo Mintaučkio

Šeimyniškių piliakalnisUžpalius juosia gynybinių piliakalnių sistema. Įspūdingiausias Šeimyniškių piliakalnis, ant kurio X-XV a. prie Pilupio ir Piliaus upelių santakos stovėjo Užpalių pilis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XV a. Piliakalnyje rasta arbaletinių strėlių antgalių, grublėtos ir žiestos keramikos. Užpaliai minimi 1261 m. Mindaugo dokumente, kuriame nurodomos ordinui užrašomos Sėlių žemės ribos. 1274 metais Livonijos ordinas pastatė Daugpilio tvirtovę iš kurios buvo rengiami žygiai į Lietuvos gilumą. Todėl kartu su kitomis rytų Lietuvos pilimis buvo tvirtinama ir Užpalių pilis, taupusi gynybinių pilių sistemos nuo Naručio ežero Biržų link dalimi. Pilių sistemoje buvo Linkmenų, Sėlos, Utenos, Užpalių, Tauragnų ir kiti įtvirtinimai, kurie gynė Lietuvos žemes nuo Daugpilio kalavijuočių antpuolių. Užpalių pilis strateginiu atžvilgiu buvo viena svarbiausių šio ruožo tvirtovių, todėl jos įtvirtinimams buvo skirta daug dėmesio. Užpalių pilis iki XVII a. turėjo karinį viršininką ir įgulą. Karo atveju viršininkas vesdavo Užpalių bajorus į mūšį, turėjo savo vėliavą. 1398 m. minimas Užpalių pilies viršininkas Astikas (Radvilų giminės pradininkas). 1433 m. vasario pradžioje pilį sudegino Livonijos ordinas, tačiau ji greitai atstatyta, o 1453 m. čia planuota rengti LDK susitikimą dėl sienų su Livonija sureguliavimo. Piliakalnio šlaitų ilgis 90 metrų, plotis 45 metrai. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš šiaurės rytų juosia Piliaus upelis, iš pietvakarių - Pilupis, jų santakoje. Aikštelė trapecinė, 70 m ilgio, 40-19 m pločio. Iš visų pusių aikštelė buvo apjuosta pylimu. Geriausiai išlikęs pietrytiniame aikštelės krašte esantis 4 m aukščio, 28 m pločio pylimas. Už jo iškastas 120 m ilgio, 10 m gylio, 50 m pločio griovys 10 m pločio dugnu. Šiaurės vakarų papėdėje yra 15 m pločio užslinkęs griovys, už kurio supiltas nedidelis pylimas. Pietrytinėje papėdėje yra 10 m pločio kelio liekanos. Šlaitai statūs, 16 m aukščio. Į pietryčius nuo piliakalnio, už griovio, tarp tų pačių upelių slėnių yra pylimais ir grioviais apsuptas papilys kuriame buvo įsikūrusi gyvenvietė. 
http://www.utenago.lt/seimyniskiu-piliakalnis-su-papiliu/

Skaityti daugiau...

XIV a. pab. Istoriniuose šaltiniuose jau minimas Užpalių dvaras. Jis priklausė valstybinių dvarų grupei. Tokių dvarų valstiečiai dažniausiai gyvendavo laisviau, jų teisės ir galimybės kaupti turtą būdavo didesnės nei paprastų baudžiauninkų. Šis dvaras buvo karališkasis, jo valdytojai dažnai keisdavosi. Pirmasis dvaro šeimininkas (nuo XIII a. pab. iki 1442 m.) buvo Kristupas Astikas, kuris Vytauto laikais aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. 
Užpalių pilies šeimininkams priklausė žemės beveik iki Dusetų, taip pat už Anykščių, netoli Kavarsko, Penionių dvaras ir netoli Vilniaus esanti Sudervė su jos apylinkėmis.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad vėlesniais metais dvaro šeimininkų seka buvo tokia:
1442–1477 – Radvila Astikas; 1478–1510 – Mikalojus Radvilaitis; 1510–1511 – Georgijus Astikavičius (gal Jurgis Grigalaitis Astikaitis), Stanislovas Astikavičius; nuo 1519 – Mikalojus Radvila; nuo 1522 – Stanislovas Radvila; 1532–1541 – Šimkus Mackevičius; nuo 1542 – Vaitiekus Junzila; 1545–1552 – Vilniaus tijūnas (1554 m.) Povilas Giedraitis; 1553–1563 – Vaitiekus Jasinskas; 1567–1574 (?) – Kotrynos Radvilaitės pirmasis vyras Mikalojus Naruševičius.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Skaityti daugiau...

1800–1831 m. dvarą valdant Pranciškui Sapiegai, iš tašyto medžio buvo pastatytas malūnas, dengtas šiaudais. Akmeninis vandens malūnas pastatytas 1836 metais, administruojant dvarą J. Ptakiui. Apie 300 metrų į šiaurę nuo malūno ant Šventosios buvo suręsta (1835 m.) medinė užtvanka. Nuo jos atsišakojo baudžiauninkų iškastas akmenimis grįstais krantais kanalas, kuriuo vanduo atitekėdavo iki malūno pastato.
1847 m. Užpalių dvaro inventoriuje paminėtas ir malūnas. Jame buvo trejos girnos ir vėlykla, įkainotas 3 000 rublių. Iš Valstybės turtų rūmų jį nuomodavo įvairūs asmenys. 1851 m. potvynis pastatą apgriovė ir sugadino įrengimus; paskaičiuota, kad malūno atstatymas kainuos 9 500 rublių. 1875 m. malūną įsigijo buvęs kanceliarijos tarnautojas Michailas Lebedevas ir po metų jį pardavė Ukmergės miestiečiui Anuprui Kosarskiui, kuris 1877 m. pastatą atstatė. A. Kosarskio nurodymu, malūno atstatymas, kartu su užtvanka, kanalo sutvarkymu ir mechanizmais kainavo daugiau nei 20 000 rublių. 1929 m. malūną įsigijo Steponas Pranckevičius ir valdė jį iki Antrojo pasaulinio karo; jis pastatė betonines užtvankos atramas.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Skaityti daugiau...

Užpalių kapinės užima 3 ha plotą.  Kapinėse yra keletas įdomių ir reikšmingų karšto istorijai paminklų: 1986 m. pastatytas stogastulpis 1863 metų sukilėliams ir jų vadui P. Červinskiui (aut. St. Karanauskas), paminklas su Jono Nepomuko bareljefu (autorius Stasys Karanauskas), paminklas karo lakūnui Juozui Namikui (1992 m. įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą), prie pat kapinių rymo iš monolitinio akmens paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę (1994 m.).  Užpalių kapinėse palaidotas profesorius fizikas, politikas Antanas Žvironas,  knygnešys Juozas Baranauskas. Seniausių kapinių paminklų datos: 1877 m., 1879 m., 1887 m.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Užpalių Šv. Nikolajaus cerkvė su dvaro sodyba susijusi vizualiais ir istoriniais ryšiais. Ji pastatyta dvaro teritorijoje, į pietus nuo administratoriaus namo, jame kurį laiką gyveno cerkvės dvasininkai. Pirmoji Užpalių cerkvė (pašventinta 1866 m. šv. Vladimiro vardu) stovėjo apie 2,5 km nuo miestelio, Mažeikiškių kaime, kuriame gyveno nemažai rusų šeimų. Konfiskavus E. Sapiegos dvaro sodybą, rusų bendruomenei paskirta 42 ha žemės su trimis pastatais – mūriniu ir dviem mediniais. Pirmiausia laikina cerkvė buvo įrengta mediniame name, prie kurio už bendruomenės lėšas pristatė varpinę (kad pastatas būtų panašus į cerkvę). 1864 m. Vilniaus gubernatorius N. Muravjovas buvo davęs leidimą statyti mūrinę cerkvę. Numatyta cerkvės statybą pradėti 1868 m., tačiau laikinos Mažeikiškių cerkvės šventikas 1869 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į gubernijos tarnybą su prašymu, kad vietoje Mažeikiškių būtų leista statyti cerkvę Užpaliuose. Iki 1869 m. pabaigos vyko susirašinėjimas ir buvo nutarta, kad Užpaliai, kaip prekybos ir „patogesnės“ vietos punktas, tinkamesnis cerkvės statybai nei Mažeikiškiai. Numatyta cerkvei atiduoti Užpaliuose esantį sodą, minima,kad cerkvės ir parapijos trobesių kaina neturėtų viršyti 6 851,86 rublių.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Skaityti daugiau...

Užpalių bažnyciaPirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1563 m. Klebonas Legovičius (lenk. Legowicz) kartu su miestiečiais pastatė pirmąją medinę bažnyčią Užpaliuose. Lietuvos didysis kunugaikštis Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. XVII a. pradžioje bažnyčia buvo perduota kalvinistams, tačiau netrukus grąžinta katalikams. Antroji medinė bažnyčia pastatyta 1651 m. ir 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę bažnyčią, nupirko jai Krimblių (Armališkių) palivarką. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Per miestelio gaisrą 1783 m. liepą bažnyčia sudegė. Apie 1787 m. klebonas Adomas Legovičius su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią.

Skaityti daugiau...

Užpalių varpinėUžpalių parapijos Klebono Silvestro Grubinsko (Užpaliuose klebonavo 18451853 m.) rūpesčiu klasicistinė mūrinė Užpalių bažnyčios varpinė pastatyta 1847 metais. Varpinė statyta parapijiečių lėšomis (akmenyje yra įrašas: „1847 Ta Dzwonica za Administracją X. S. Grabinskiego kosztem parafian wymurowana“). 1869 m. bažnyčios inventoriuje rašoma, kad varpinė nauja, mūrinė, triaukštė, pirmasis aukštas mūrytas iš akmenų, o du viršutiniai – degtų plytų; jos durys dažytos aliejiniais dažais. Varpinėje buvo trys varpai. 1849 m. bažnyčios kronikoje minimi du varpai, lieti 1788 m. ir 1789 m. Rygoje, 1806 m. lietas J. S. Wehnerio, bei varpelis, 1824 m. lietas Rygoje. Didysis varpas svėrė 317 kg, šerdis - 18,8 kg. Neilgai šaukė tikinčiuosius varpai, caro žandarai juos nukabino. Lietuvos nepriklausomybės metais skambėjo du varpai. Pokario metais jie tylėjo. Tik po Stalino mirties, 1953 metais, pakvietė tikinčiuosius Šv. Kalėdų šventei. 1971 09 29 varpinė buvo įrašyta į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą.

Varpinė stovi šventoriaus tvoros linijoje, pagrindiniu fasadu atgręžta į pietus. Prie jos šiaurės fasado glaudžiasi pagrindinė tvoros linija, o prie rytų fasado šono prijungta akmens mūro tvora. Ji stulpinė, trijų, siaurėjančių į viršų, tarpsnių, dengta keturšlaičiu (įlenktais šlaitais) skardos stogeliu su kryžiumi. Pirmojo tarpsnio sienos sumūrytos iš akmens, labai storos (1,80 m), o kitų tarpsnių – iš plytų, tinkuotos.
Varpinė – romantizmo laikotarpio statinys, kurio architektūroje persipina liaudiškojo romantizmo bruožai su neobarokui būdingomis detalėmis.

Šaltinis: http://www.llt.lt/

Nuotrauka Jovitos Žiukelienės

Joomla templates by a4joomla