Spausdinti

Šv.Florijonas UžpaliuoseKiekvieną atvykusį į Užpalius pasitinka miestelio aikštėje paminklas šv. Florijonui. Teigiama, kad paminklas pastatytas XIX a. pabaigoje, kitų šaltinių teigimu - po 1912 metų gaisro. Pagal Užpalių bažnyčios archyve esančią medžiagą, 1933 metais, vadovaujant klebonui kun. A. Pauriui, medinis paminklas pakeistas betoniniu. Vienoje jo pusėje buvo Kristus, nešantis kryžių, antroje – šv. Florijono - gynėjo nuo ugnies, gaisrų - atvaizdas. 1944 m. vasarą, traukdamasi vokiečių armija apšaudė ir bombardavo miestelį, o netoliese, aikštėje sprogo aviacinė bomba, tačiau paminklas nenukentėjo. 1963 metų vasarą paminklas buvo nugriautas. Atstatytas 1991 m.

Nuotrauka Jovitos Žiukelienės

Ištrauka iš Stanislovo Balčiūno ir Vandos Kuliešienės knygos „Užpaliai mūsų svajonių kraštas" (1999 m.):
„Ilgus metus stovėjo šis paminklas miestelio aikštėje. Netgi Antrojo pasaulinio karo metais, 1944 m. vasarą, kai traukdamasi vokiečių armija apšaudė ir bombardavo miestelį, kai netoliese aikštėje sprogo aviacinė bomba, paminklas nenukentėjo. Tačiau jo buvimas kai kuriems valdžios atstovams, ypač šeštajame ir septintajame dešimtmečiais, darėsi nepakenčiamas. Šiuo klausimu keletą metų neturėjo ramybės tuometinis klebonas kun. Mykolas Mikoliūnas. Utenos rajono komunistų partijos komiteto sekretorė J. Mykolaitienė nepatingėjo atvažiuoti į Užpalius pas kleboną ir pareikšti:
- Nukelkit, kur norit.
Pasitarus su bažnyčios komitetu, buvo parinkta vieta šventoriuje. Tačiau, apžiūrėjus paminklą, paaiškėjo, kad perkelti neįmanoma, nes paminklas nulietas iš akmenų ir betono.
Kaip prisimena buvęs Užpalių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas Petras Žilys, Utenos r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas B. Linartas jam nedavęs ramybės, nuola skambindavęs telefonu ir reikalaudavęs kuo skubiau nuversti ŠV. Florijono paminklą. Galų gale telefonu paskambino J. Mykolaitienė ir įsakė:
- Siunčiam jums iš MTS traktorių paminklui griauti. Iš apylinkės biudžeto skirk už darbą traktorininkui trisdešimt rublių ir jį apnakvindink!..
Tai vyko 1963 metų vasarą. Paminklas buvo griaunamas ne dieną, bet apyaušriu. Ona Baronienė, tada dirbusi fermoje, ankstų ryta ėjo karvių melžti. Ji prisimena:
- Stovėjau ties šventoriaus tvora ir mačiau, kaip trys ar keturi mūsų miestelio vyrai apjuosė paminklą lynu. Traktoriui trūktelėjus, paminklas skilo į tris dalis. Vilko suskaldytą paminklą tiesiog nuo bažnyčios į kitą aikštės pusę...
Į paminklo griovimo operaciją, kaip pasakojo P. Žilys, atlėkė iš Utenos ir milicijos darbuotojai. Jie akylai sekė, ar nesirenka gyventojai į aikštę... Net Užpalių komunistai savo susirinkime būgštavę, kad, griaunant paminką, „nepultų miestelio davatkos"...
Tik atgimimo dvasia pažadino šio paminklo atstatymo idėją, kurią 1991 m. ėmėsi įgyvendinti parapijos klebonas Juozapas Šumskis: miestelio centre, aikštėje, vėl iškilo šv. Florijono atvazdas. Panevėžiečiai meistrai pagal senas fotografijai ir užpalėnų pasakojimus atkūrė paminklą. Atstatytas ir pašventintas paminklas vėl žvelgia prasmingu susikaupimu, lyg rimties ir pasitikėjimo simbolis. O seniūnijos iniciatyva kiekvieną pavasarį čia vyksta ne tik šv. Florijono vardo paminėjimas, bet ir turininga rajono ugniagesių šventė."