Gladutis PranasGimė 1893 m. balandžio 2. d. Utenos aps., Užpalių vls., Norvaišių kaime lietuvio ūkininko šeimoje. Mokėsi Lietuvoje,  vėliau Rusijoje, kur baigė Kronštato vyrų gimnaziją ir 1912 metais politechnikos kursų matininkų skyrių. Karinius mokslus išėjo Rusijoje ir Lietuvoje: 1916 metais baigė Maskvos Vladimiro karo mokyklą, 1926 metais Kaune Aukštųjų karo technikos kursų statybos skyrių. Pr. Gladutis kurį laiką dirbo matininko darbą Suomijoje, iš kur, kilus I Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. Rusų kariuomenėje, tarnaudamas karininku, beveik visą laiką buvo fronte ir dalyvavo kautynėse. Už narsą apdovanotas ordinais.
1917 metais, Rusijos kariuomenėje pradėjus kurtis tautinėms dalims, vienas pirmųjų drauge su keliais kariais lietuviais pradėjo rūpintis kurti Rumunijos fronte tautinę lietuvių dalį. Benderų stotyje, kur tuo metu kūrėsi bulgarų ir moldavų pulkai, pakabino skelbimus, kviečiančius lietuvių tautybės karius stoti į kuriamą lietuvių dalį. Iš lietuvių karių buvo sukurta lietuvių kuopa prie Moladavų pulko, kurios vadu tapo poručikas Pranas Gladutis. Prasidėjus neramumams ir siurutei Rusijos kariuomenėje, Pranas Gladutis mėgino su savo kuopos kariais persikelti kitur. Padedant stoties Trojanov Val komendantui karininkui Merkiui kurį laiką įsikuria Trojanov Val stotyje.

 Vėliau Pr. Gladutis su savo sukurtais kariais įsilieja į Rovno lietuvių batalioną, kuriame lieka iki bataliono likvidavimo - 1918 m. lapkričio mėnesio. Tik grįžęs į Lietuvą, 1918 m. lapkričio 27 d. stoja į pradedamą kurti Lietuvos kariuomenę ir skiriamas į 1. pėst. pulką, kuriame ėjo įvairias pareigas: ginklų prižiūrėtojo, jaun. karininko, adjutanto ir kulkosvaidžių kuopos vado. Faktiškai pulkas ginklų tada dar neturėjo ir Pr. Gladučiui reikėjo ne tiek rūpintis kaip ginklų priežiūrai, kiek tuo, kaip ir iš kur juos gauti. Nemažai pirmųjų ginklų 1-ąjam pėstininkų pulkui Pr. Gladutis parūpino nupirkęs ar už lašinius juos gavęs iš tuomet dezorganizuotų vokiečių kareivių. Ginklus gabendavo dažniausiai pats vienas iš Kauno arkliais, paslėpęs juos vežime. 1920 m. Pr. Gladutis perkeliamas į karo mokyklą, kur ėjo vyresn. karininko pareigas ir  dėstė inžinerijos dalykus. 1921 m. perkeltas į karo butų valdybą, kur, be kitų pareigų, kurį laiką laikinai ėjo karo butų viršininko pareigas. Nuo 1929 m. iki 1934 m. buvo pionierių bataliono vadu. 1935-1939 m. karo mokyklos lektorium, o nuo 1939. IV. 29 perkeltas į karo technikos valdybą, iš kur komandiruotas eiti Kauno geležinkelių stoties komendanto pareigas. Mirė 1939 m. spalio  28 d.
Plk. ltn. Gladutis buvo patyręs karys, daug prisidėjęs savo žiniomis, patyrimu ir darbu prie Lietuvos kariuomenės kūrimosi ir jos tobulinimo. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas ordinais: Vytauto Didžiojo 4 laipsnio, D. L. K. Gedimino 3 laipsnio, savanorio-kūrėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Latvijos nepriklausomybės medaliu. Amžininkai Pr. Gladutį apibūdindavo kaip gero ir sugyvenamo būdo, kuklų, malonų ir draugišką, karininkų mylimą ir gerbiamą asmenį. 

Šaltinis: www.epaveldas.lt/

Joomla templates by a4joomla