Žvironas AntanasFizikas, profesorius, filosofijos daktaras, VU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas (1944-1945), Bendrosios ir Eksperimentinės fizikos katedrų vedėjas, visuomenės veikėjas, sovietų politinis kalinys Antanas Žvironas (1899 10 30 Užpaliuose - 1954 10 06 Vilniuje, palaidotas Užpaliuose). 1910–1912 m. mokėsi Užpalių dviklasėje mokykloje, 1912–1914 m. – Utenos keturklasėje mokykloje. 1915 m. baigė Vilniaus privačios Vinogradovo gimnazijos penktąją klasę. 1915 m. su karo pabėgėliais išvyko į Tomską (Rusija). 1918 m. aukso medaliu baigė Tomsko gimnaziją ir įstojo į Tomsko technologijos institutą. Tais pačiais metais buvo mobilizuotas į A. Kolčiako kariuomenę. 1918–1919 m. buvo Pirmosios Sibiro armijos raštininkas. 1920 m. grįžo į Tomsko technologijos institutą tęsti studijų. 1921 m. pavasarį baigė Tomsko technologijos instituto Statybos fakulteto antrą kursą. 1921 m. vasarą su Didžiojo karo pabėgėlių ešalonu grįžo į Lietuvą. 1921 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1921–1923 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune. 1923–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Baigė karo mokyklą. Leitenantas. 1924–1928 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos skyriuje. 1925 m. įregistruotas studentų socialistų „Žaizdro“ draugijos nariu. 1926 m. paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. Pačiam prašant 1926 m. iš karo tarnybos išleistas į atsargą.

1927 m. Kaune kartu su kitais „Žaizdro“ draugijos nariais buvo suimtas, Karo lauko teisiamas, bet išteisintas. Tauragės sukilimo metu vėl suimtas, kalintas, ištremtas į Šakių apskritį. Po kelių mėnesių sugrįžo iš tremties. 1928–1929 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedros jaunesniuoju asistentu. 1928 m. parengė ir šapirografu padaugino „18 fizikos praktikos darbų“. 1929 m. paskirtas Fizikos katedros vyresniuoju asistentu. 1929 m. įtarus dalyvavimu pasikėsinime prieš ministrą pirmininką A. Voldemarą suimtas ir nuteistas vienerius metus kalėti. Po kelių mėnesių mokslinei visuomenei reikalaujant iš kalėjimo buvo paleistas. 1931–1933 m. kėlė kvalifikaciją Ciuricho universiteto Fizikos institute (Šveicarija). 1933 m. A. Žvironui suteiktas Ciuricho universiteto filosofijos daktaro laipsnis. 1934 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto fizikos-matematikos mokslų daktaro laipsnis. 1934–1943 m. kartu su mokslininkais I. Končiumi, P. Brazdžiūnu, A. Puodžiukynu, K. Baršausku, A. Juciu dirbo Vytauto Didžiojo universitete veikusioje terminologijos komisijoje: kūrė ir sistemino fizikos terminus. 1935–1939 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto privatdocentas. Dėstė mechanikos, fizikos istorijos kursą, vadovavo Eksperimentinės fizikos praktikos darbams. 1931–1941 m. A. Žvironas buvo vienas iš gamtininkų draugijos steigėjų, jos valdybos narys. 1932–1942 m. buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ tomų redaktorius ir bendraautoris. 1936–1940 m. buvo Lietuvos gamtininkų draugijos žurnalo „Gamta“ redaktorius. 1940 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto docento vardas. 1940 m. apsigyveno Vilniuje. 1940–1945 m. dirbo Vilniaus universitete. 1942 m. išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi. 1945 m. sovietinio saugumo (NKGB) buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėti ir 5 metams tremties. 1945–1954 m. buvo kalintas Vilniaus, Maskvos, Pečioros, Abezės (Rusija) kalėjimuose ir lageriuose. 1946–1948 m. dirbo lageryje organizuotoje mokslo tyrimo bazėje NIB‘e, rengė mokslines publikacijas apie Šiaurės klimatą. 1948 m. skaitė pranešimą gydytojų konferencijoje Abezėje. 1954 m. grįžo į Lietuvą. A. Žvironas mirė 1954 m. spalio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Užpaliuose.

A. Žvironas laikomas vienu žymiausių 1930–1945 m. laikotarpio Lietuvos fizikų. Pagrindinė tyrimų sritis – eksperimentinė atomo spektroskopija. Parašė ir publikavo apie 300 mokslinių, mokslo populiarinimo ir kt. straipsnių. 1939 m. yra parašęs straipsnį „Žemės reformos klausimu Vilniaus krašte“. Bendradarbiavo žurnaluose „Kultūra“, „Gamta“, „Mintis“, „Mokslas ir visuomenė“ ir kt. Pasirašydavo slapyvardžiais: Smėliūnas, Ringys, Ringinas, Girbinis, Sviriūnas, Užpalietis, Pipiras. Išvertė B. Bauerio knygą ,,Socialdemokratija, religija ir bažnyčia“ (1931 m.). Yra išlikęs A. Žvirono ranka rašytas 165 puslapių fizikos istorijos paskaitų konspektas „Fizikos istorija, 1938“ – vienintelis žinomas lietuviškas pasaulinės fizikos istorijos tekstas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. buvo išspausdinti A. Žvirono laiškai ir dienoraščiai, sudėti į knygą „Vilniaus kalėjimuose ir Pečioroje“, sudarytą mokslininko dukters Sigutės Žvironaitės.

1988 m. A. Žvironas buvo reabilituotas. 1992 m. už žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais buvo apdovanotas „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.

1940–1945 m. mokslininkas gyveno Vilniuje, viename iš universitetui priklausiusių butų, įrengtų buvusiuose Chodkevičių rūmuose (dabar Didžioji g. 4). 1940–1945 m. dirbo Vilniaus universitete. Skaitė bendrosios fizikos ir teorinės mechanikos kursą, fizikos istoriją, vadovavo Specialiosios fizikos laboratorijos darbams. 1944 m. mokslininkas buvo paskirtas pertvarkyti buvusį Matematikos-gamtos fakultetą į Fizikos-matematikos, Gamtos ir Chemijos fakultetus. Tais pačiais metais buvo paskirtas Fizikos-Matematikos fakulteto dekanu.

Vokiečių okupacijos metais A. Žvironas, rizikuodamas gyvybe, gelbėjo į Vilniaus getą pakliuvusius mokslo darbuotojus, slėpė žydų šeimas. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko S. Kairio pavedimu organizavo šio komiteto Vilniaus skyrių, jam vadovavo. Redagavo nelegalius laikraščius „Naujoji Lietuva“ ir „Lietuvos kelias“. 1945 m. buvo suimtas. Devynis mėnesius kalintas Vilniaus saugumo rūsiuose ir Lukiškių kalėjimo kamerose, vėliaus ištremtas. Apie tai rašoma mokslininko laiškuose ir dienoraščiuose .

1999 m. spalio 22 d., minint 100-ąsias mokslininko gimimo metines, Vilniuje, Chodkevičių rūmų kieme (Didžioji g. 4), Fizikų draugijos iniciatyva A. Žvirono atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas „Šiame name 1940–1945 m. gyveno fizikas, visuomenės veikėjas, Gulago kalinys Antanas Žvironas“.

Šaltiniai: 
http://www.vilnijosvartai.lt/

http://emeritus.ktu.lt/

Joomla templates by a4joomla